Didis troškimas

Skrenda lėktuvas virš smėlio platybių,
Vienišas išorėj, vienas viduj,
Mažo nei didelio skundo negirdi,
Nieks nuo žvaigždės lig tamsiausios gelmės.

Didis lakūnas štai nugali kalnus,
Skrieja virš jūrų, nebijo audrų,
Garsiai sieloje ūžauja vėjai
Taip ilgu, taip slogu ir taip neramu.

Ne iššūkių bijos, grėsmingų darbų.
Tik vieną vienintelį,
Patį brangiausią
Gyvenimo aerodromą praskristi baugu.

Jo vieno pasauly gyvenimas slenka,
Pro šalį jo, vis ne kartu.
Tai skrenda, tai laukia, tai grumias drąsiai
Bet vis už kitus ir grašius prakeiktus.

Ir kur jam surasti ramybę, tą uostą,
Tolimą, trokštamą godžiai širdies?
Išmaišius pasaulį dar jo nematyti,
Nerastas dar jis ir kažin ar jis bus.

Įkvėpta Antoine de Saint-Exupery rinktinės "Žemė žmonių planeta"